- stačiauka
- ×stačiáuka (hibr.) sf. (1) 1. Srj, Al, Ig, Dkš, Klvr, Plv žiogrio statinis: Stačiáukų tvora pinta iš eglės šakų per tris gulsčias kartis Mrj. Per stačiáukų tvorą nei vištukas neišlįs Krsn. ║ LKAI60(Mrs, Mtl, Kč, Vs), Pns, Krok, Švn, Al lentelių tvoros statinis: Nešok per tvorą, ba gali da užsivert an stačiáukos Sn. Išsilupo stačiáuką ir kad davė! Rmš. 2. žr. stačiaukos: Rasodą užtverkit stačiáuka Gdl.
Dictionary of the Lithuanian Language.